Lietuvos verslo ir valstybės lyderių įvertinta kokybė!

Rekomendacijos

Organizuojant seminarus ir konferencijas dažnai kviečiame pranešėjus ir lektorius iš užsienio, todėl būna reikalingi vertimai tiek žodžiu, tiek raštu. Vertimų biuras „Ars libri“ mums visada greitai pasiūlo tinkamą vertėją žodžiu ir kokybiškai išverčia pateiktus tekstus raštu...

 

Plačiau >

Naujienos

2014-02-26 Nauja partnerystė: tapome „Verslo žinių“ vertimo partneriais.

2014-02-20 Dėkojame dalyvavusiems seminare „Dokumentų rengimo taisyklės ir vengtinos klaidos“. Daugiau skaitykite „Seminarai“.

Plačiau >

Publikacijos

2014-03-03 „Neverbalinė komunikacija dalykinėje aplinkoje, daugiau skaitykite „Publikacijos.

2014-03-13 „Valdžia keičiasi, o klaidos lieka tos pačios“, daugiau skaitykite „Publikacijos“.

Plačiau >

Faktai

Daugiau nei 2 000 puslapių per mėnesį.

Visuomet laiku ir kokybiškai.

Daugiau nei 70 pasaulio kalbų.

Daugiau nei 500 patyrusių vertėjų.

Lietuvos verslo ir valstybės lyderių įvertinta kokybė!

Kodėl mes?

Jums verta į mus kreiptis, jei:
  • Jūsų tekstas svarbus ir nenorite rizikuoti savo verslu, finansais ar reputacija, kuriems grėsmę sukeltų vertimo klaidos.

  • Norite būti ramūs, kad nereikės neplanuotai skirti laiko ir nervų vertimo klaidoms taisyti.

  • Norite būti ramūs, kad vertimą tikrai gausite sutartu laiku ir jums neteks tvarkytis su skaudžiomis vertimų biurų organizacinių ir planavimo įgūdžių stokos pasekmėmis.

  • Reikalingas jūsų srities specialistas, kuris išmano, ką verčia, todėl net ir užsakydamas vertimą pirmą kartą viliatės, kad vertimas bus parašytas „jūsų kalba“.

  • Reikalingas patyręs partneris, kuris nebijotų prisiimti atsakomybės už daugiakalbius projektus.

  • Neplanuotais atvejais reikia „sergančio už jūsų rezultatą“ partnerio, kuris padarytų viską, kas įmanoma ir neįmanoma, siekdamas pateikti vertimą laiku.

  • Norite, kad vertimą patikrintų gimtakalbis redaktorius.

  • Tikitės profesionalios vertėjų ir kalbininkų konsultacijos.

  • Reikia vertimo maketavimo, tvirtinimo ar kitų kalbos paslaugų.

  • Jums reikia garantijų, kad vertėjai žodžiu yra kompetentingi versti tiek ekspertui, tiek Prezidentui.

Projektų vadovė

Justina Vaišnoraitė

Skambinkite mums tel. (8 5) 241 3156, rašykite el. paštu vertimai@arslibri.lt arba užpildykite vertimo kainos užklausą.

Copyright © 2012 UAB „Ars libri“

Lietuvos verslo ir valstybės lyderių įvertinta kokybė!

Vertimas ir vertėjavimas

Teikiame vertimų paslaugas daugiau nei iš ir į 70 užsienio kalbų. Verčiame ne tik iš ir į lietuvių kalbą, bet ir organizuojame vertimus tarp įvairių pasaulio kalbų. Dažniausiai teikiame vertimų raštu ir vertėjavimo paslaugas:

Vertimas raštu – tai rašytinio teksto prasmės perteikimas iš vienos kalbos į kitą. Į vertimo procesą įtraukiamas kontekstas, dviejų kalbų rašybos ir skyrybos taisyklės, kalbiniai išsireiškimai ir idiomos, specifinė terminologija ir t. t. Verčiant tekstus, perteikiamas specifinis jų stilius. Vertėjas, pasitelkdamas savo semantinę kompetenciją, siekia, kad išverstas tekstas skambėtų natūraliai, tarsi būtų parašytas originalo kalba. Konkrečių sričių tekstus verčia jas išmanantys specialistai.

Vertėjavimą galima skirti į nuoseklųjį, sinchroninį ir vertimą šnabždant:
Nuoseklusis vertimas - tai vertimas žodžiu, kai vertėjas klauso kalbančio asmens ir, šiam padarius pauzę, nuosekliai išverčia išdėstytos minties esmę. Taip dažniausiai verčiama seminarų, mokymų, švenčių, verslo ir dalykinių susitikimų metu. Šio tipo vertimui speciali vertimo įranga nėra būtina. Atsižvelgiant į vertimo trukmę ir intensyvumą, gali dirbti vienas ar du vertėjai.
Sinchroninis vertimas dažniausiai atliekamas konferencijų, posėdžių, specialių renginių metu. Vertėjas, sėdėdamas specialioje klausymosi kabinoje, klausosi pranešėjo per ausines ir tuo pačiu metu per mikrofoną verčia tekstą. Kadangi šio vertimo metu kalbėjimas ir vertimas vyksta beveik tuo pačiu metu, vertimą būtinai turi atlikti du vertėjai, turintys tokio darbo patirties, specialių žinių, lingvistinių ir komunikacinių sugebėjimų.
Vertimas šnibždant - tai itin sudėtingas vertimas žodžiu, dažniausia atliekamas susirinkimų, konferencijų, teismų ar interviu metu. Vertėjas neturi specialios klausymosi kabinos, verčia šnibždėdamas į ausį – kad netrukdytų kitiems dalyviams.

Copyright © 2012 UAB „Ars libri“

Lietuvos verslo ir valstybės lyderių įvertinta kokybė!

Kokybė

Iššūkį išlaikyti aukščiausią kokybę, net esant labai trumpiems terminams ir itin specifiniams tekstams, lemia sisteminis požiūris į vertimo paslaugą.

Esame tikri, kad planuoti sėkmę galima tik sustygavus šias sritis: vertėjo, redaktoriaus, kokybės vadovo darnų darbą, vertimo kokybės ir procesų valdymo standartus, duomenų bazes, pagalbines vertimo programas bei dalyvaujant globalesniuose procesuose: nuolatos stebint visos vertimų rinkos pulsą per veiklą asociacijose ir kituose korporatyviniuose renginiuose, skatinančiuose generuoti, stebėti bei diegti naujoves, leidžiančias lanksčiau ir sparčiau taikytis prie besikeičiančių užsakovų poreikių.

Suprantame, kad visos šios priemonės bus bevertės, jei komandoje nedirbs tomis pačiomis vertybėmis ir darbo principais besivadovaujantys žmonės. Vidiniai ir profesiniai principai yra aukščiau visų standartų ir metodikų, tad leis rasti tinkamiausią sprendimą ir tose situacijose, kurių neįmanoma aprašyti ir numatyti.

Sinerginį rezultatą kurianti darni veiksmų visuma.

Copyright © 2012 UAB „Ars libri“

Lietuvos verslo ir valstybės lyderių įvertinta kokybė!

Etikos kodeksas

Manome, kad aukštos moralės normos ir etiškas elgesys būtini sėkmingai profesinei praktikai. Todėl neapsiribodami bendromis etikos normomis, turime ir nuolat pildome vidinį etikos kodeksą – gaires, pagal kurias suformuota mūsų komanda, besivadovaujanti tais pačiais principais tiek gyvenime, tiek profesinėje veikloje. Norime skleisti savo užtikrintą poziciją, kad verslo etikos apsibrėžimas ir jos laikymasis yra įmonės veiklos pagrindas, ant kurio turi būti formuojamos visos veiklos sritys, pradedant paslaugų teikimu, kokybe, baigiant elgsena su partneriais, tiekėjais, užsakovais ir konkurentais.

Mūsų etiškos elgsenos gairės apima:

1. Vertybes: išsamiau skaitykite „Vertybės“.
2. Darbuotojų darbą: išsamiau skaitykite „Komanda“.
3. Ryšius su užsakovais: išsamiau skaitykite „Darbo principai“.
   •  Vertimų biuras „Ars libri“ nesiorientuoja į pelno maksimizavimą kaip veikos rezultatą: mūsų orientacija
       teikti aukščiausius  profesinės veiklos standartus atitinkančias paslaugas, sąžininga konkurencija bei
       skaidrūs veiklos principai, garantuojantys verslo patikimumą, taigi ir stabilumą, tęstinumą ir
       pelningumą.
   •  Kiekvienas klientas mums vienodai svarbus, tad visiems taikomi vienodi darbo principai, nepriklausomai
       nuo užsakovo ar užsakymo dydžio.
   •  Mūsų žodis ir įsipareigojimas yra mūsų parašas, tad imamės visų įmanomų ir neįmanomų priemonių,
       kad įsipareigojimai būtų įvykdyti laiku, nepriklausomai nuo užduoties sudėtingumo.
   •  Esame už sąžiningą verslą ir konkuravimą, todėl dalyvaudami viešuosiuose pirkimuose kategoriškai
       atsisakome ieškoti kitų nei sąžininga konkurencija pagrįstų būdų.
4. Ryšius su kolegomis, tiekėjais, konkurentais:
   •  Ieškome partnerių, besivadovaujančių tokiais pat kaip ir mūsų darbo principais ir vertybėmis, žinodami
       kad tai lengvina dialogą, bendrą darbą ir požiūrį į rezultatą.
   •  Atliekame mokėjimus be jokio nepateisinamo delsimo.
   •  Vadovaujamės nuostata, kad mūsų konkurentai yra mūsų partneriai, verčiantys mus nuolatos tobulėti,
       nes pasirinkame matyti ne grėsmes, o sąlyčio taškus bei partnerystės naudą – kaip antai vertimų
       srities reputacijos kėlimas, kokybės standartizavimas, profesinės kvalifikacijos kėlimas, iš kurių laimi
       tiek pavieniai biurai, tiek visa rinka.
5. Ryšius su bendruomenėmis: išsamiau skaitykite „Socialinė atsakomybė“, „Edukacinė atsakomybė“.

Copyright © 2012 UAB „Ars libri“

Lietuvos verslo ir valstybės lyderių įvertinta kokybė!

Karjera

Prie savo komandos kviečiame prisijungti įvairių kalbų vertėjus ir redaktorius. Mums svarbu, kad jūs:

  • puikiai mokėtumėte užsienio kalbą;
  • gerai išmanytumėte sritį, kurioje specializuojatės;
  • labai gerai išmanytumėte lietuvių kalbą: gramatiką, stilistiką, skyrybą;
  • būtumėte atsakingas ir darbus atliktumėte laiku.

 

Jeigu atitinkate šiuos reikalavimus, užpildykite anketą arba atsiųskite savo gyvenimo aprašymą el. paštu cv@arslibri.lt, ir mes jums atsiųsime bandomąją užduotį, pagal kurią nuspręsime, ar jūsų vertimas atitinka mūsų kokybės reikalavimus.

Copyright © 2012 UAB „Ars libri“

Lietuvos verslo ir valstybės lyderių įvertinta kokybė!

Lietuvos verslo ir valstybės lyderių įvertinta kokybė!

Šv. Valentino dienos legenda

Ar žinote, kaip rašyti: „šv. Valentino diena“ ar „Šv. Valentino diena“? Nesuklysite nė vienu atveju – stilistiškai galima dvejopa šios dienos pavadinimo rašyba. Svarbu, kiek šią dieną laikote išskirtine.

Šv. Valentino diena apipinta legendomis. Šventės istorija siekia Romos imperijos laikus. Lietuvoje ši šventė pradėta švęsti tik po nepriklausomybės atgavimo 1990 m. Manoma, kad panaši šventė senovės lietuvių kultūroje buvo gegužės 13 d. – meilės deivės Mildos diena.

Meilė – tai loterija

Senovės Romoje vasario 14-oji būdavo skirta Romos dievų ir deivių karalienei – deivei Junonai. Dieną po šios šventės prasidėdavo Luperkalijos: tradiciškai ant lapelių būdavo surašomi jaunų merginų vardai, lapeliai sumetami į ąsočius, ir vaikinai burtų keliu išsirinkdavo sau partnerę „erotikos festivaliui“. Loterija dažnai baigdavosi ilgalaikiais santykiais, vedybomis. Vienais metais popiežius Gelasijus pakoregavo tradicijas ir ant lapelių atsirado šventųjų vardai. Vyrams, be abejo, šie pakeitimai nepatiko. Netrukus buvo paskelbtas dekretas, kuriuo imperatorius Klaudijus II, pramintas Žiauriuoju, uždraudė santuokas. Mat įsimylėję, vedę vyrai, anot imperatoriaus, yra prasti kariai.

Tavo Valentinas

Įstatymai prieš jausmus buvo bejėgiai: daugybė jaunuolių vis tiek norėjo tuoktis. Jaunas šventikas Valentinas padėdavo šiems jaunuoliams slapta susituokti. Valentinas kurį laiką sėkmingai laimino jaunuosius. Tačiau imperatorius sužinojo apie jo veiklą. Iš pradžių bandė prievarta atversti jį į pagonybę, vėliau įkalino ir galiausiai nukirsdino. Vasario 14-oji laikoma jo mirties diena.

Leisdamas dienas kalėjime, Valentinas pamilo regėjimo netekusią kalėjimo prižiūrėtojo dukrą. Stipriai mylėdamas ir turėdamas nežemiškų galių, Valentinas stebuklingu būdu sugrąžino merginai regėjimą. Prieš mirtį jis parašė savo mylimajai laišką, kurį pasirašė „Tavo Valentinas“. Dėl to ir šiais laikais dažnai taip pasirašinėjama.

Su Šv. Valentino diena!
С днем святого Валентина!
Priecīgu Valentīna dienu!
Valentinipäev!
Einen schönen Valentinstag!
Happy Valentine’s Day!
¡Feliz día de San Valentín!
Wszystkiego najlepszego z okazji Walentynek!
Buon San Valentino!
Ha en fin Valentinsdag!

Jūsų „Ars libri“

Plačiau >
17.02
2014

Dažnai sutinkami Europos terminai

Ar žinote, kaip taisyklingai rašyti Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių organizacijų institucijų pavadinimus, kitus aktualius terminus? Tai pasitikrinti galite „Eurovoc“ – Kalbos komisijos aprobuotame elektroniniame Europos terminų žodyne (tezaure). Jį rasite Seimo svetainėje http://www.lrs.lt/

„euro zona“ ar „eurozona“?

Kadangi turimas omenyje ne tarptautinis elementas –euro (reiškiantis sąsają su Europa, ypač su Europos Sąjunga arba Europos Ekonomine Bendrija), o piniginis vienetas (euras), rašoma atskirai – euro zona.

Europos Bendrija

Abu žodžiai rašomi didžiąja raide – Europos Bendrija (angl. European Community, vok. Europäische Gemeinschaft, pranc. Communauté européenne).

Europos Parlamentas

Aukščiausių tarptautinių organizacijų ir jų vyriausiųjų organų pavadinimų visi žodžiai rašomi didžiosiomis raidėmis: Europos Parlamentas, Europos Ministrų Taryba, Europos Komisija, Europos Taryba, Generalinė Asamblėja ir pan. (taip pat žr. Kalbos komisijos 1997-06-19 nutarimo Nr. 60 2.3 punktą).

Europos Teisingumo Teismas

Visi pavadinimo žodžiai rašytini didžiosiomis raidėmis – Europos Teisingumo Teismas (angl. European Court of Justice), taip pat visos didžiosios – Tarptautinis Teisingumo Teismas (angl. International Court of Justice).

Europos Žmogaus Teisių Teismas

Europos terminų žodyne „Eurovoc" visi pavadinimo žodžiai rašomi iš didžiųjų raidžių – Europos Žmogaus Teisių Teismas (angl. European Court of Human Rights).

Jungtinių Tautų Chartija

Ypatingos reikšmės dokumentų visi pavadinimo žodžiai rašomi didžiosiomis raidėmis – Jungtinių Tautų Chartija.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba

Šis pavadinimas rašomas didžiosiomis raidėmis – JTO Saugumo Taryba (Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Taryba).
 
Šaltinis : „Eurovoc"

Plačiau >
31.01
2014

„Ypač“ ar „ypatingai“? „Nė“ ar „nei“? „Abiem“ ar „abiems“?

„Ypač“ ar „ypatingai“?

Šių prieveiksmių reikšmės neretai painiojamos.

Prieveiksmis ypač vartojamas tada, kai norima sakinyje ką nors pabrėžti, išskirti, paryškinti, pvz.: Šis pasiūlymas ypač vilioja; Gauta ypač svarbi informacija. Tekste jį dažnai galima pakeisti žodžiais labai, itin, nepaprastai ir pan..: Šis pasiūlymas labai vilioja; Gauta nepaprastai svarbi informacija.

Prieveiksmis ypatingai, padarytas iš būdvardžio ypatingas (išsiskiriantis, nepaprastas), vartojamas tada, kai norima pasakyti, kad kas nors daroma nepaprastai, savotiškai, kitaip nei įprasta, pvz.: Kino žvaigždė elgiasi (kalba, rengiasi, atrodo…) ypatingai.

Taigi prieveiksmis ypatingai nevartotinas prieveiksmio ypač reikšme, pvz.: ypatingai (taisoma ypač) geras filmas, ypatingai (taisoma ypač) mažos kainos, ypatingai (taisoma ypač) pigu (žr. V. Zubaitienė. Nepainiotinos žodžių reikšmės // Lietuvos rytas, 2001 m.rugsėjo 4 d.).
Šaltinis: VLKK, http://www.vlkk.lt/lit/1532

„Nė“ ar „nei“?

Dalelytė pabrėžtinai neigia bet kokio savarankiško žodžio ar žodžių junginio reikšmę, pvz.: Iki šiol negauta nė vieno skundo. Jie juokavo, kad tokiomis sąlygomis negalėtų dirbti nė dienos. Šie gandai nė karto nepasitvirtino ir pan.

Kai neigiami keli dalykai, dažniausiai vartojamas neigiamosioms dalelytėms artimas porinis jungtukas nei… nei: Nedžiugino jos nei šviesi saulė, nei giedras dangus. Tuo metu nei poeto, nei dramaturgo talentu Šekspyrui niekas neprilygo.
Šaltinis: „Dabartinės lietuvių kalbos gramatika“, Vilnius, 1997, p. 435.

„Abiem“ ar „abiems“?

Dviskaitos naudininkas yra abiem, kaip ir dviem (be s). Daugiskaitos naudininko galūnė -s, matyt, pridedama pagal analogiją su daiktavardžių daugiskaitos naudininku, plg. abiem pusėms, abiem draugams. Abu variantai vartojami bendrinėje kalboje, tačiau pirmenybė teiktina pagrindiniam normos variantui dviskaitos naudininkui abiem, dviem, tačiau laisvuosiuose stiliuose galimas vartoti ir šalutinis normos variantas abiems, dviems.
Šaltinis: VLKK, http://www.vlkk.lt/lit/2509

„Nesant kam“ ar „nesant ko“?

Neiginį turinti padalyvio forma vartojama su kilmininku, kaip ir veiksmažodis nėra, pvz.: Nesant reikalo, manęs netrukdykite, Nesant vadovo, kreipkitės į sekretorių.
Šaltinis: „Kanceliarinės kalbos patarimai“, Vilnius, 2002, p. 161.

Plačiau >
23.01
2014

Termino „kaštai“ vartojimas

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos gruodžio 19 d. posėdyje įteisintas žodis kaštai kaip ekonomikos ir valdymo apskaitos terminas.

Kaštai:

1. ekon. Geresnės (ekonominiu aspektu) alternatyvos, nepasirinktos siekiant norimo tikslo, vertė (pvz.: kaštų ir naudos analizė; kapitalo kaštai; kaštų efektyvumo analizė; socialiniai kaštai; demografiniai kaštai, sprendimo kaštai).
2. vald. apsk. Planuojamai ar vykdomai ekonominei veiklai atlikti reikalingų pastangų, laiko, turto ir išteklių, prisiimamos rizikos ir dėl to prarandamų galimybių piniginė išraiška (pvz.: tiesioginiai ir netiesioginiai kaštai; pastovieji ir kintamieji kaštai; gamybos, logistikos kaštai; ribiniai kaštai, kaštų centras, kaštų paskirstymas, kaštų pasidalijimas).

Kokiomis reikšmėmis šis terminas  nevartotinas?

Atkreiptinas dėmesys, kad terminas kaštai yra neteiktinas buhalterinei apskaitai ir negali būti vartojamas vietoje šioje srityje įprastų terminų sąnaudos, išlaidos, savikaina. Taip pat šis žodis nevartotinas kainos reikšme.

Sąnaudos – ekonominės naudos sumažėjimas dėl turto sunaudojimo, pardavimo, perdavimo, netekimo arba nuvertėjimo ir įsipareigojimų prisiėmimo per ataskaitinį laikotarpį, dėl ko sumažėja grynasis turtas, išskyrus tiesioginį jo mažinimą.

Išlaidos – pinigai ar kitas turtas, išleistas ataskaitiniu laikotarpiu (nebūtinai siejamas su pajamų uždirbimu).

Savikaina – iš trečiųjų asmenų įsigyto ar įmonės pastangomis sukurto (pagaminto) objekto (produkto, paslaugos, darbo ar kt.) vertė pinigine išraiška.

Kaina – parduodamos ar perkamos prekės ar paslaugos piniginis įvertis.


Šaltinis:
VLKK Bendrosios naujienos, „Dėl termino „kaštai“, http://www.vlkk.lt/lit/104940

Plačiau >
03.01
2014
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11
Copyright © 2012 UAB „Ars libri“
backto_top