Lietuvos verslo ir valstybės lyderių įvertinta kokybė!

Rekomendacijos

Organizuojant seminarus ir konferencijas dažnai kviečiame pranešėjus ir lektorius iš užsienio, todėl būna reikalingi vertimai tiek žodžiu, tiek raštu. Vertimų biuras „Ars libri“ mums visada greitai pasiūlo tinkamą vertėją žodžiu ir kokybiškai išverčia pateiktus tekstus raštu...

 

Plačiau >

Publikacijos

2014-07-24 „Kokie kalbos reikalavimai taikomi blankams? “, daugiau skaitykite „Naujienlaiškiai.

2014-06-19 „Vertimo kokybė: kas priklauso ir nepriklauso nuo mūsų, užsakovų ir vertėjų“, daugiau skaitykite „Publikacijos“.

Plačiau >

Naujienos

2014-02-26 Nauja partnerystė: tapome „Verslo žinių“ vertimo partneriais.

2014-02-20 Dėkojame dalyvavusiems seminare „Dokumentų rengimo taisyklės ir vengtinos klaidos“. Daugiau skaitykite „Seminarai“.

Plačiau >

Faktai

Daugiau nei 2 000 puslapių per mėnesį.

Visuomet laiku ir kokybiškai.

Daugiau nei 70 pasaulio kalbų.

Daugiau nei 500 patyrusių vertėjų.

Lietuvos verslo ir valstybės lyderių įvertinta kokybė!

Kodėl mes?

Jums verta į mus kreiptis, jei:
  • Jūsų tekstas svarbus ir nenorite rizikuoti savo verslu, finansais ar reputacija, kuriems grėsmę sukeltų vertimo klaidos.

  • Norite būti ramūs, kad nereikės neplanuotai skirti laiko ir nervų vertimo klaidoms taisyti.

  • Norite būti ramūs, kad vertimą tikrai gausite sutartu laiku ir jums neteks tvarkytis su skaudžiomis vertimų biurų organizacinių ir planavimo įgūdžių stokos pasekmėmis.

  • Reikalingas jūsų srities specialistas, kuris išmano, ką verčia, todėl net ir užsakydamas vertimą pirmą kartą viliatės, kad vertimas bus parašytas „jūsų kalba“.

  • Reikalingas patyręs partneris, kuris nebijotų prisiimti atsakomybės už daugiakalbius projektus.

  • Neplanuotais atvejais reikia „sergančio už jūsų rezultatą“ partnerio, kuris padarytų viską, kas įmanoma ir neįmanoma, siekdamas pateikti vertimą laiku.

  • Norite, kad vertimą patikrintų gimtakalbis redaktorius.

  • Tikitės profesionalios vertėjų ir kalbininkų konsultacijos.

  • Reikia vertimo maketavimo, tvirtinimo ar kitų kalbos paslaugų.

  • Jums reikia garantijų, kad vertėjai žodžiu yra kompetentingi versti tiek ekspertui, tiek Prezidentui.

Projektų vadovė

Justina Vaišnoraitė

Skambinkite mums tel. (8 5) 241 3156, rašykite el. paštu vertimai@arslibri.lt arba užpildykite vertimo kainos užklausą.

Copyright © 2012 UAB „Ars libri“

Lietuvos verslo ir valstybės lyderių įvertinta kokybė!

Vertimas ir vertėjavimas

Teikiame vertimų paslaugas daugiau nei iš ir į 70 užsienio kalbų. Verčiame ne tik iš ir į lietuvių kalbą, bet ir organizuojame vertimus tarp įvairių pasaulio kalbų. Dažniausiai teikiame vertimų raštu ir vertėjavimo paslaugas:

Vertimas raštu – tai rašytinio teksto prasmės perteikimas iš vienos kalbos į kitą. Į vertimo procesą įtraukiamas kontekstas, dviejų kalbų rašybos ir skyrybos taisyklės, kalbiniai išsireiškimai ir idiomos, specifinė terminologija ir t. t. Verčiant tekstus, perteikiamas specifinis jų stilius. Vertėjas, pasitelkdamas savo semantinę kompetenciją, siekia, kad išverstas tekstas skambėtų natūraliai, tarsi būtų parašytas originalo kalba. Konkrečių sričių tekstus verčia jas išmanantys specialistai.

Vertėjavimą galima skirti į nuoseklųjį, sinchroninį ir vertimą šnabždant:
Nuoseklusis vertimas - tai vertimas žodžiu, kai vertėjas klauso kalbančio asmens ir, šiam padarius pauzę, nuosekliai išverčia išdėstytos minties esmę. Taip dažniausiai verčiama seminarų, mokymų, švenčių, verslo ir dalykinių susitikimų metu. Šio tipo vertimui speciali vertimo įranga nėra būtina. Atsižvelgiant į vertimo trukmę ir intensyvumą, gali dirbti vienas ar du vertėjai.
Sinchroninis vertimas dažniausiai atliekamas konferencijų, posėdžių, specialių renginių metu. Vertėjas, sėdėdamas specialioje klausymosi kabinoje, klausosi pranešėjo per ausines ir tuo pačiu metu per mikrofoną verčia tekstą. Kadangi šio vertimo metu kalbėjimas ir vertimas vyksta beveik tuo pačiu metu, vertimą būtinai turi atlikti du vertėjai, turintys tokio darbo patirties, specialių žinių, lingvistinių ir komunikacinių sugebėjimų.
Vertimas šnibždant - tai itin sudėtingas vertimas žodžiu, dažniausia atliekamas susirinkimų, konferencijų, teismų ar interviu metu. Vertėjas neturi specialios klausymosi kabinos, verčia šnibždėdamas į ausį – kad netrukdytų kitiems dalyviams.

Copyright © 2012 UAB „Ars libri“

Lietuvos verslo ir valstybės lyderių įvertinta kokybė!

Kokybė

Iššūkį išlaikyti aukščiausią kokybę, net esant labai trumpiems terminams ir itin specifiniams tekstams, lemia sisteminis požiūris į vertimo paslaugą.

Esame tikri, kad planuoti sėkmę galima tik sustygavus šias sritis: vertėjo, redaktoriaus, kokybės vadovo darnų darbą, vertimo kokybės ir procesų valdymo standartus, duomenų bazes, pagalbines vertimo programas bei dalyvaujant globalesniuose procesuose: nuolatos stebint visos vertimų rinkos pulsą per veiklą asociacijose ir kituose korporatyviniuose renginiuose, skatinančiuose generuoti, stebėti bei diegti naujoves, leidžiančias lanksčiau ir sparčiau taikytis prie besikeičiančių užsakovų poreikių.

Suprantame, kad visos šios priemonės bus bevertės, jei komandoje nedirbs tomis pačiomis vertybėmis ir darbo principais besivadovaujantys žmonės. Vidiniai ir profesiniai principai yra aukščiau visų standartų ir metodikų, tad leis rasti tinkamiausią sprendimą ir tose situacijose, kurių neįmanoma aprašyti ir numatyti.

Sinerginį rezultatą kurianti darni veiksmų visuma.

Copyright © 2012 UAB „Ars libri“

Lietuvos verslo ir valstybės lyderių įvertinta kokybė!

Etikos kodeksas

Manome, kad aukštos moralės normos ir etiškas elgesys būtini sėkmingai profesinei praktikai. Todėl neapsiribodami bendromis etikos normomis, turime ir nuolat pildome vidinį etikos kodeksą – gaires, pagal kurias suformuota mūsų komanda, besivadovaujanti tais pačiais principais tiek gyvenime, tiek profesinėje veikloje. Norime skleisti savo užtikrintą poziciją, kad verslo etikos apsibrėžimas ir jos laikymasis yra įmonės veiklos pagrindas, ant kurio turi būti formuojamos visos veiklos sritys, pradedant paslaugų teikimu, kokybe, baigiant elgsena su partneriais, tiekėjais, užsakovais ir konkurentais.

Mūsų etiškos elgsenos gairės apima:

1. Vertybes: išsamiau skaitykite „Vertybės“.
2. Darbuotojų darbą: išsamiau skaitykite „Komanda“.
3. Ryšius su užsakovais: išsamiau skaitykite „Darbo principai“.
   •  Vertimų biuras „Ars libri“ nesiorientuoja į pelno maksimizavimą kaip veikos rezultatą: mūsų orientacija
       teikti aukščiausius  profesinės veiklos standartus atitinkančias paslaugas, sąžininga konkurencija bei
       skaidrūs veiklos principai, garantuojantys verslo patikimumą, taigi ir stabilumą, tęstinumą ir
       pelningumą.
   •  Kiekvienas klientas mums vienodai svarbus, tad visiems taikomi vienodi darbo principai, nepriklausomai
       nuo užsakovo ar užsakymo dydžio.
   •  Mūsų žodis ir įsipareigojimas yra mūsų parašas, tad imamės visų įmanomų ir neįmanomų priemonių,
       kad įsipareigojimai būtų įvykdyti laiku, nepriklausomai nuo užduoties sudėtingumo.
   •  Esame už sąžiningą verslą ir konkuravimą, todėl dalyvaudami viešuosiuose pirkimuose kategoriškai
       atsisakome ieškoti kitų nei sąžininga konkurencija pagrįstų būdų.
4. Ryšius su kolegomis, tiekėjais, konkurentais:
   •  Ieškome partnerių, besivadovaujančių tokiais pat kaip ir mūsų darbo principais ir vertybėmis, žinodami
       kad tai lengvina dialogą, bendrą darbą ir požiūrį į rezultatą.
   •  Atliekame mokėjimus be jokio nepateisinamo delsimo.
   •  Vadovaujamės nuostata, kad mūsų konkurentai yra mūsų partneriai, verčiantys mus nuolatos tobulėti,
       nes pasirinkame matyti ne grėsmes, o sąlyčio taškus bei partnerystės naudą – kaip antai vertimų
       srities reputacijos kėlimas, kokybės standartizavimas, profesinės kvalifikacijos kėlimas, iš kurių laimi
       tiek pavieniai biurai, tiek visa rinka.
5. Ryšius su bendruomenėmis: išsamiau skaitykite „Socialinė atsakomybė“, „Edukacinė atsakomybė“.

Copyright © 2012 UAB „Ars libri“

Lietuvos verslo ir valstybės lyderių įvertinta kokybė!

Karjera

Prie savo komandos kviečiame prisijungti įvairių kalbų vertėjus ir redaktorius. Mums svarbu, kad jūs:

  • puikiai mokėtumėte užsienio kalbą;
  • gerai išmanytumėte sritį, kurioje specializuojatės;
  • labai gerai išmanytumėte lietuvių kalbą: gramatiką, stilistiką, skyrybą;
  • būtumėte atsakingas ir darbus atliktumėte laiku.

 

Jeigu atitinkate šiuos reikalavimus, užpildykite anketą arba atsiųskite savo gyvenimo aprašymą el. paštu cv@arslibri.lt, ir mes jums atsiųsime bandomąją užduotį, pagal kurią nuspręsime, ar jūsų vertimas atitinka mūsų kokybės reikalavimus.

Copyright © 2012 UAB „Ars libri“

Lietuvos verslo ir valstybės lyderių įvertinta kokybė!

Lietuvos verslo ir valstybės lyderių įvertinta kokybė!

Kokie kalbos reikalavimai taikomi blankams?

Valstybės ir savivaldos institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos dokumentų blankus rengia pagal Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 (Žin., 2011-07-15, Nr. 88-4229) patvirtintas Dokumentų rengimo taisykles (žr. aktualią redakciją). Šiose taisyklėse nustatyti dokumentų rengimo reikalavimai privatiems juridiniams ir fiziniams asmenims yra rekomendacinio pobūdžio.

Dokumentų blankų pavyzdžių rasite taisyklių prieduose, dar galite žr. Valstybinės kalbos inspekcijos tinklalapyje http://vki.lrs.lt/rastai.html.

Fizinio asmens prašymas, adresuotas valstybės ar savivaldybių institucijoms ir kitoms įstaigoms, gali būti parengtas laisva forma.

Atkreipiame dėmesį į šiuos rašybos dalykus:

• kaip skyrybos ženklas vartojamas brūkšnys ( – ), ne brūkšnelis ( - ), o kabutės pagal lietuviškąją tradiciją rašomos tokios: atidaromosios ( „ ), uždaromosios ( “ ). Plačiau žr. banko įrašą lietuviškos kabutės;
• sutrumpintų žodžių gale rašomas taškas, ne pasvirasis brūkšnys, pvz.: asmens kodas – a. k. (ne a/k), atsiskaitomoji sąskaita – a. s. (ne a/s) ir pan. Daugiau apie sutrumpinimus žr. NUTARIMAI, Rašyba;
• tarp sutrumpinimų, kaip ir tarp pačių žodžių, daromas tarpas, todėl ne a.k., A.V. (antspaudo vieta), t.t. ir pan., o a. k., A. V., t. t. ir pan.; jei trumpinamas asmens vardas, po vardo raidės taip pat daromas tarpas, pvz., J. Petraitis (ne J.Petraitis), dokumentuose patartina vartoti visą vardo ir pavardės formą;
• data trumpuoju būdu rašoma skaitmenų grupes skiriant brūkšneliais, pvz., 2005-06-10. Daugiau žr. NUTARIMAI, Rašyba;
• tekstą skaidant eilutėmis, eilučių gale galima nevartoti skyrybos ženklų, pvz., (asmens kodas rašomas atskiroje eilutėje, todėl gali būti neišskirtas kableliais ar skliaustais):

Jonas Petraitis
a. k. xxxxxxxxx
200.. m. .............. ... d. baigė ...................... tobulinimo kursą.

• Žymint turinio pastabas – kas kurioje eilutėje, vietoje įrašytina, tekstas po tuščia eilute rašomas skliaustuose pradedant mažąja raide (1 var.), o kai rengiamas tik blanko pavyzdys ir tuščios eilutės nenaudojamos – didžiąja raide (2 var.), pvz.:

1 var.

Direktorius                 ...........................                          .....................................
                                        (parašas)                                      (vardas, pavardė)
                 A. V.

2 var.

Direktorius                       (Parašas)                                      (Vardas, pavardė)
                 A. V.

• Jei dokumentą pasirašo moteris, pareigų pavadinimas turi būti taip pat moteriškosios giminės, pvz.: Direktorius Jonas Petraitis, bet Direktorė Janina Petraitienė. Daugiau apie pareigų pavadinimus žr. VLKK 1999 m. lapkričio 4 d. nutarimą Nr. 5 (74).
• Teksto pradžioje vengtinas pasakymas Šiuo pažymima, kad... – dokumento pavadinimas (pažymėjimas, diplomas, liudijimas) pats daug ką pasako, todėl patartina formuluoti, pvz., taip: Jonas Petraitis, a. k. xxxxxxxxxxxxx, Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centre, xxxxxx, baigė Vairuotojų mokymo programą, valstybinis kodas xxxx.

Dar žr. Vladarskienė Rasuolė. Dokumentų tekstai, Vilnius:  Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2003.

Šaltinis: http://www.vlkk.lt/lit/4484.

Plačiau >
24.07
2014

Kaip taisyklingai vadinti citrusinius vaisius?

Šiandien Lietuvoje jau galime gauti pačių įvairiausių egzotinių vaisių. Tačiau ar žinome taisyklingus lietuviškus jų pavadinimus?

Laimu, limeta, lima (plg. angl. key lime, lime, Mexican lime, sour lime; vok. Limette, Limettenbaum, Limone, saure Limette, it., isp. lima) dėl kitų kalbų įtakos dažnai pavadinamas rūgščiavaisio citrinmedžio (lot. xCitrus aurantiifolia) vaisius. Lietuviškai jis vadintinas žaliąja citrina.

Kalamandinas, kalamondinas – tai aplietuvinti anglų kalbos žodžiai (plg. angl. calamandarin, calamondin, calamonding), kuriais neretai vadinamas smulkiavaisio citrinmedžio (lot. citrus madurensis) vaisius. Lietuviškas šio augalo vaisiaus pavadinimas yra rūgštusis mandarinas.

Pomelu, pompelmusu (plg. angl. pomelo, pummelo) netaisyklingai vadinamas didžiojo citrinmedžio (lot. Citrus Maxima) vaisius didysis greipfrutas.

Mandarininio citrinmedžio (lot. Citrus reticulata) vaisiai dėl anglų kalbos įtakos kartais netaisyklingai pavadinami tanžerinais (plg. angl. tangerine), o turėtų būti tikrieji mandarinai.

Likerinio mandarino (lot. Citrus unshiu) vaisių, kartais vadinamų satsumomis, tikrasis pavadinimas sutampa su augalo pavadinimu – tai likeriniai mandarinai.

Šaltinis: VLKK, http://www.vlkk.lt/lit/9861

Plačiau >
29.05
2014

Technologijos ir kalba

Technologijų vaidmuo šių dienų žmogaus gyvenime tiesiog stulbinantis. Technologijos veikia visas gyvenimo sritis. Kalba – ne išimtis. Nuo tada, kai atsirado internetas, mobilieji telefonai ir kiti „stebuklai“, sakytinė kalba, matyt, beveik nepasikeitė. Tačiau įtaka rašytinei kalbai yra milžiniška. Reikia pripažinti, kad ir rašymas ranka žmones po truputėlį ima gluminti. Vis labiau atprantame ranka rašyti prašymus, laiškus ir net asmeninius šventinius sveikinimus. Kaip gi atrodo kalba virtualiojoje erdvėje?

Vyresni interneto vartotojai turbūt atsimena, kad kadaise ne visi paštai „atpažindavo“ diakritinius ženklus, todėl kartais specialiai būdavo jų vengiama, kad adresatas gautų suprantamą tekstą, o ne neaiškių, sunkiai atpažįstamų ženklų kratinį. Mūsų dienomis šios problemos, regis, nebėra. Tačiau vyrauja įsitikinimas, kad rašyti be diakritinių ženklų paprasčiau ir greičiau. Kai kurie žmonės, ypač jauni, kategoriškai tvirtina, kad, pavyzdžiui, nosinės balsės lietuvių kalboje apskritai nereikalingos. Vengiant nosinių, atsiranda rimtų rašybos broblemų. Pavyzdžiui, vietoje „į“ rašoma „y“: gryzti (=grįžti). Akivaizdu, kad laikui bėgant įsigali klaidinga rašyba ir tikrai ne kiekvienas dėl to suka galvą. Apklausos rodo, kad klaidų diktantuose kiekvienais metais daugėja, ir vis daugiau jaunuolių lietuvių kalbos mokėjimą laiko nesvarbiu siekiant karjeros ir ieškant darbo.

Vienas svarbiausių dalykų – kalbos ekonomija. Anglų kalbos santrumpos IMO (angl. In my opinion, liet. „Mano nuomone“), FYI (angl. „For your information“, liet. „Jūsų žiniai“) populiarios tiek oficialiojoje, tiek neformalioje vartosenoje. Santrumpos „Omg“ (angl. „Oh my God“, liet. „Dieve mano“), „Lol“ (angl. „Laughing out loud“, liet. „Mirštu iš juoko“) jau įtrauktos į Oksfordo anglų kalbos žodyną. „Ekonomiškos“ anglų kalbos santrumpos itin dažnai vartojamos ne tik anglakalbių, bet ir kitų kalbų atstovų.

Rašant laiškus, tiek formalius, tiek neformalius, dažnai nesilaikoma struktūros reikalavimų, kartais nepaisoma etiketo, skubant praleidžiami skyrybos ženklai, vartojama daug santrumpų. Nors ir ne visada taisyklinga, elektroninių laiškų kalba paprastai būna taisyklingesnė nei kitų elektroninių terpių. Didžiausias kalbinis chaosas vyksta trumposiose žinutėse, ypač jaunimo. Žodžiai drastiškai trumpinami, dažnai paliekamos tik priebalsės: db – dabar, vk – veiki, dr – darai, pr – prie, pl – pala, zdz – žodžiu, nk – nieko, grc – greičiau. Rašant trumpąsias žinutes, reikia papildomai įjungti didžiąsias raides, taigi taupant laiką vietovardžiai ir kiti tikriniai objektai rašomi iš mažosios raidės.

Bendraujant virtualiai itin reikšmingi tampa įvairūs formalūs dalykai. Pavyzdžiui, DIDŽIOSIOMIS RAIDĖMIS parašytas tekstas reiškia, kad kalbėtojas šaukia ar akcentuoja tam tikrą informaciją.

Akivaizdu, kad technologijos kaišioja koją kalbos taisyklingumui. Visgi, kaip parašysime diktantą kitais metais, priklauso tik nuo mūsų.

Plačiau >
15.05
2014

Kokia raide rašomas žodžio „numeris“ sutrumpinimas?

Rengiant dokumentus, rašant mokslinius darbus, rengiant įvairias instrukcijas ir pan., dažnai tenka trumpinti žodį „numeris“. Ar žinote, kaip taisyklingai rašyti šią santrumpą?

     Trumpinant žodį „numeris“ paprastai vartojamos dvi pirmosios priebalsės ir kalbos požiūriu pakaktų rašyti mažąja nr., tačiau kanceliariniame stiliuje nusistovėjo rašyba didžiąja raide – Nr.
     Patvirtintose Dokumentų rengimo taisyklėse sakoma: „Dokumento registracijos numerį sudaro simbolis Nr., dokumentų registro identifikavimo žymuo ir dokumento registravimo dokumentų registre eilės numeris, pvz.: Nr. V1-159 (V1 – dokumentų registro identifikavimo žymuo, 159 – dokumento registravimo šiame registre eilėsnumeris).“
     PASTABA. Trumpinys Nr. nevartojamas numeruojant priedus, lenteles, paveikslus, gatves, mokyklas ir pan. – tokiu atveju kelintinį skaitvardį žymintis skaitmuo rašomas prieš pažymimąjį žodį, pvz.: „Įslaptintos informacijos administravimo taisyklių 1 priedas“, „Vertinimo kriterijų suvestinė pateikiama 3 lentelėje“, „Baltijos 1-oji g.“ ir t. t.

Šaltinis: www.vlkk.lt

Plačiau >
15.05
2014